Maisto derinimas – dar viena teorija pasakojanti apie maisto ir mūsų organizmo sąveiką. Beje, kaip ir kitos (maitinimasis pagal kraujo grupes, dietos išskiriant “labai veiksmingus produktus” pvz. greipfrutą) yra gana spekuliatyvios ir manipuliuoja ribotomis mūsų žiniomis apie žmogaus organizmo fiziologiją. Aiškinimas, kad “nesuderinti produkta

i rūgsta ir pūva skrandyje bei žarnose” tiesiog juokingai skamba tiems, kurie nors kiek atidžiau mokėsi žmogaus anatomijos bei fiziologijos. Rūgimo ir puvimo procesams reikalingos tą procesą sukeliančios bakterijos, kurių gyvenimas skrandyje – neįmanomas.
Kadangi šis maitinimosi būdas dažniausiai rekomenduojamas norintiems sulieknėti, tai nėra blogai. Bet koks maitinimosi įpročių keitimas arba kažkokių rekomendacijų laikymasis yra susijęs su maisto ribojimu, o tai sumažina suvalgomų kalorijų kiekį ir taip skatina liesėjimą. Pati maisto derinimo teorija tikrai sveikatos problemų neturėtų sukelti, nes kad ir kaip “derintum” ,rekomenduojama kad ir atskirai, valgyti gana įvairų maistą, vengti riebaus maisto.
Tik kai kurie momentai “derinime” reikalauja atidumo. Norintiems “derinti” reiktų neužmiršti , kad skysčių reikia gerti daug (1,5-2l per dieną), kadangi “derinant” neleidžiama gerti skysčių valgio metu, gali sumažėti bendras skysčių kiekis.

Maisto derinimo idėja buvo pradėta propaguoti 1911 metais dr. William Howard Hay. Jis rekomendavo “derinti” maistą, nes kitu atveju, “organizme kaupiasi rūgštys, didesniais kiekiais, negu organizmas sugeba pašalinti”. Kiek vėliau (apie 1930- uosius) šią teoriją išpopuliarino G. Šeltonas. Pagal šią teoriją maisto produktai skirstomi į tris grupes:
1. maisto produktai skatinantys šarmų gamybą organizme : vaisiai bei daržovės.
2. maisto produktai turintys daug baltymų : mėsa, žvėriena, žuvis, kiaušiniai, sūris. Tai rūgštinantys organizmo terpę produktai.
3. Kompleksinių angliavandenių (krakmolo) turintis maistas: kruopos, duona, miltai, bei cukrus. Šie produktai taip pat organizmo terpę rūgština.
Kadangi 2-os bei 3-ios grupės maisto produktai organizmo terpę rūgština – anot pono Hay, jie nevartotini kartu vieno valgymo metu.
Deja, teorija gal ir buvo įdomi 1911-aisiais, tačiau dabar, kai medicinoje žmogaus fiziologijos, tame tarpe ir virškinimo fiziologijos žinios kur kas gilesnės nei anuomet, galime pasakyti: nesvarbu ką su kuo “ derinsit” svarbu, kad tų derinamųjų komponentų nebūtų per daug. Kitaip tariant – nereikia persivalgyti.
O jeigu kam ir įdomu būtų “derinti” maisto produktus, tai žinokite, savo sveikatai nepakenksite, tačiau nereikia laukti jokio stebuklo.
Maisto produktus reiktų rinktis kuo įvairesnius , bet būtinai šviežus.

Gydytoja dietologė Edita Gavelinė
www.dietos.lt

P.S Tai dar kartą patvirtiną šviežios kavos privalumus